bildender Unterricht

lavinamasis mokymas statusas T sritis švietimas apibrėžtis Mokymas, plėtojantis fizines ir dvasines jėgas. Lavinimas vyksta, kai „produktyviai veikia dvasia“ (I. Kantas), o ne tada, kai tikrovė pasyviai atsispindi smegenyse. Mokymas tampa lavinamuoju, kai išjudinamos mokinių asmenybės jėgos: dėmesys, kalba, mąstymas, emocijos, valia. Kitaip sakant, lavinamasis mokymas aktyvina mokinių sąmonę. Psichologas L. Zankovas nustatė šiuos lavinamojo mokymo principus: 1) mokymas keičiant sudėtingumo lygį (pereinant nuo lengvesnių užduočių prie sunkesnių sukuriama emocinė įtampa); 2) mokymas sparčiu tempu (vis naujos ir naujos žinios, pratybos, bet neskubant, dirbant ramiai ir negaištant laiko); 3) vadovaujamas teorinių žinių vaidmuo (įgūdžių būtinumas neatmetamas, bet jie grindžiami dėsnių, taisyklių mokėjimu); 4) mokymosi proceso visumos suvokimas, sąmoningumas (mąstymo operacijų sužadinimas, jų pritaikymas, veiklos rezultatų įprasminimas); 5) tikslingas ir sistemingas darbas ugdant visus klasės mokinius, ypač atsiliekančius. Postmodernizmo laikotarpiu akcentuojamas refleksinio ir kritinio mąstymo lavinimas. atitikmenys: angl. developmental teaching vok. bildender Unterricht rus. развивающее обучение